- pakūtis
- 1 pãkūtis sm. (1) vieta palei kūtę: Prie kūtės durių – pãkūtis Sd. Kame papūnis (tetušis)? – Pãkūtė[je] žygiuojas Skd. Išejau aš į pãkūtį šertis Skd. Viedras paliko pãkūtė[je] Slnt. Girdžiu – pãkūtė[je] kažkas arklių kūtės durų štangą ribina (krapštinėja) Skd. Pakūčiaĩs besivelančios žąsinės plunksnos Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.